Pamatykite vietą, kur atsiduria neišpirkti greitosios mados drabužiai: vaizdas privers pagalvoti prieš įsigyjant naują rūbą (23) Skaitykite daugiau
Kažkur giliai Čilės Atakamos dykumoje formuojasi naujos kopos, tik šios – ne iš smėlio, o iš praėjusiais metais neparduotų drabužių iš viso pasaulio. Ši dykuma palengva virsta greitosios mados sąvartynu. Čia tyliai „niekieno žemėje“ galbūt net šimtmečius yra ir aplinką chemikalais teršia visų užmirštos iš mados išėjusios drabužių kolekcijos. Stūkso kalnai drabužių Tarptautinis naujienų kanalas „Aljazeera“ rašo, kad iki 59 tūkst. tonų drabužių, kurių negalima parduoti JAV ar Europoje, kasmet patenka į Ikikės uostą Alto Hospicio laisvojoje zonoje Čilės šiaurėje. Jie skirti perparduoti Lotynų Amerikoje, tačiau tik 20 tūkst. tonų iš tikrųjų pasiskirsto žemyne. Tai, kas neparduota Santjage ir nėra nelegaliai išgabenama bei išvežama į kitas šalis, lieka laisvojoje zonoje. Niekas nėra atsakingas už šių atliekų tvarkymą ir niekas nemokės reikiamų tarifų, kad tas atliekas išvežtų, praneša „Aljazeera“. Deja, drabužiams biologiškai suirti gali prireikti šimtų metų. Komunaliniai sąvartynai nepriima tekstilės dėl joje esančių chemikalų, naudojamų jai nudažyti, todėl galiausiai iki 39 tūkst. tonų neparduotų ir nepageidaujamų drabužių kasmet sunkvežimiais nugabenama į sausiausią pasaulio dykumą. Čia jos kopos apklojamos išmestos tekstilės sluoksniais. Franklinas Zepeda įkūrė kompaniją „Ecofibra“, siekdamas įveikti šią ekologinę katastrofą. Jo įmonė iš nebenaudojamų drabužių gamina izoliacines plokštes. „Norėjau nustoti būti problema ir pradėti būti sprendimu“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP apie įmonę, kurią sukūrė 2018 m. Naudojami milžiniški vandens kiekiai Greitoji mada smerkiama dėl įvairių priežasčių. Be to, kad šioje industrijoje dirba vaikai, o gamyklose, kuriose jie siuva drabužius, – siaubingos sąlygos, šis verslas reikalauja ir didelių gamtos resursų. Greitoji mada naudoja nepaprastai daug vandens – maždaug 7500 litrų vienai porai džinsų, teigiama Jungtinių Tautų (JT) pranešime. Tai yra toks vandens kiekis, kurį vidutinis žmogus išgeria per septynerius metus. Iš viso Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos paskaičiavimais, mados pramonė kasmet sunaudoja maždaug 93 milijardus kubinių metrų vandens. Šio kiekio pakanka penkių milijonų žmonių troškuliui numalšinti. Mes vykdome hidrocidą ir sąmoningai žudome savo upes“, – apie situaciją sakė Indijos mokslo ir aplinkos centro generalinė direktorė Sunita Narain, praneša „Ecowatch“. 2017 m. dokumentiniame filme apie greitosios mados sukeltą vandens kelių taršą buvo nustatyta, kad raugyklos į vandens tiekimą Kanpūre (Indija) pila toksišką chromą. Tada cheminė medžiaga pateko į karvės pieną ir žemės ūkio produktus.